Kas yra ES renovacijos direktyva?

2024 metais Europos Sąjunga priėmė atnaujintą Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD) – tai vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso dokumentų. Tikslas: iki 2050 metų visi ES pastatai turi tapti nulinės emisijos.

Lietuvoje tai ypač aktualu – daugiau nei 70% gyvenamųjų pastatų statyti sovietmečiu ir priklauso žemiausioms energetinėms klasėms (F arba G). Tai reiškia, kad šildymo sąskaitos yra keliskart didesnės nei renovuotuose pastatuose.

Pastatų renovuotina
>70%
Lietuvos gyvenamųjų namų
Terminas (E klasė)
2030
F ir G klasės pastatams
Terminas (D klasė)
2033
tie patys pastatai
Nauji pastatai
2030
nulinės emisijos privaloma

Svarbiausi terminai – kas ir kada

2026
Dabar – pasiruošimo etapas

Valstybės rengia nacionalinius renovacijos planus. APVA skelbia paramos programas. Pats laikas planuoti ir teikti paraiškas – eilės jau auga.

2028
Parama pradeda mažėti

Artėjant terminams, paramos intensyvumas mažės, o eilės ilgės. Kas renovuosis vėliau – mokės daugiau iš savo kišenės.

2030
F ir G klasės pastatai privalo pasiekti E klasę

Blogiausiai įvertinti gyvenamieji pastatai turi būti renovuoti. Nauji statomi pastatai privalės būti nulinės emisijos.

2033
Tas pats fondas turi pasiekti D klasę

Renovacija turi būti gilesnė – ne tik šiltinimas, bet ir inžinerinių sistemų atnaujinimas.

Energetinės klasės – ką jos reiškia?

Pastato energetinė klasė parodo kiek energijos sunaudojama šildymui, vėsinimui ir karštam vandeniui per metus. Skalė – nuo A++ (geriausias) iki G (blogiausias).

KlasėEnergijos sąnaudos (kWh/m²/m.)Šildymo sąskaita (50 m²)Komentaras
A++< 30~30–60 €/mėn.Pasyvus namas
A+30–50~60–100 €/mėn.Naujos statybos standartas
A50–75~100–150 €/mėn.Gerai renovuotas
B75–110~150–220 €/mėn.Patenkinamas
C110–150~220–300 €/mėn.Vidutinis
D150–200~300–400 €/mėn.Direktyvos minimumas 2033
E200–280~400–560 €/mėn.Direktyvos minimumas 2030
F280–380~560–760 €/mėn.⚠️ Privaloma renovuoti
G> 380>760 €/mėn.🔴 Skubu renovuoti
⚠️ Dauguma senų Lietuvos daugiabučių – F arba G klasės

Sovietmečio daugiabučiai be renovacijos sunaudoja 300–500 kWh/m² per metus. Tai 5–10 kartų daugiau nei šiuolaikinis standartas. Gyventojai moka šimtus eurų per mėnesį daugiau nei reikia.

Ar privalau renovuoti? Kas liečia butų savininkus?

Čia svarbu suprasti skirtumą tarp daugiabučių ir individualių namų.

Daugiabučių gyventojai

Direktyva reikalauja, kad valstybė užtikrintų blogiausiai įvertintų daugiabučių renovaciją. Praktiškai tai reiškia:

Individualių namų savininkai

Tiesioginės privalomosios prievolės renovuoti individualų namą šiuo metu nėra. Tačiau:

💡 Renovacija = investicija, ne išlaidos

Vidutinis renovacijos kaštų atsipirkimas Lietuvoje – 7–12 metų. Po to kasmet taupote šimtus eurų šildymui. Be to, buto rinkos vertė paprastai išauga 15–25%.

Finansinė parama – kiek galima gauti?

Lietuva turi vieną iš aktyvesnių renovacijos paramos sistemų ES. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) administruoja programas iš ES fondų.

🏢
Daugiabučių renovacija
iki 70%
Valstybės parama renovacijos išlaidoms padengti
🏠
Individualūs namai
iki 30%
Parama šiltinimui, langams, šildymo sistemai
♻️
Atsinaujinanti energija
iki 50%
Saulės kolektoriai, šilumos siurbliai
💚
Mažas pajamas turintys
iki 90%
Socialiai pažeidžiamoms grupėms – beveik nemokama renovacija
ℹ️ Kaip gauti paramą?

Paraiškos teikiamos per APVA (apva.lt). Daugiabučiams reikia gyventojų susirinkimo protokolo ir energetinio audito ataskaitos. Individualių namų savininkai gali teikti paraišką savarankiškai.

Ką daryti dabar – 5 žingsniai

1
Sužinokite savo pastato energetinę klasę

Paprašykite daugiabučio administratoriaus arba patikrinkite SPIS sistemoje. Jei klasė F arba G – laikas veikti.

2
Užsisakykite energetinį auditą

Auditas parodo konkrečiai, ką renovuoti ir koks bus efektas. Kainuoja 300–800 €, dažnai kompensuojamas paramos programose.

3
Patikrinkite paramos galimybes

Apsilankykite apva.lt ir pasitikrinkite, kokios programos šiuo metu veikia. Paramos sąlygos keičiasi, geriau nedelsti.

4
Gaukite bent 3 sąmatas iš rangovų

Renovacijos kainos labai skiriasi. Kelios sąmatos padeda išvengti permokėjimo ir geriau suprasti darbų apimtį.

5
Planuokite biudžetą ir pradėkite

Su valstybės parama ir banko paskola mėnesinė įmoka gali būti mažesnė nei sutaupoma šildymui. Renovacija gali atsipirkti iš karto.

💡 Sąmatų valdymas nemokamai

StatykProtingai.lt galite sekti renovacijos išlaidas, lyginti gautas sąmatas ir rasti patikimus rangovus kataloge – visa tai nemokamai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar privalau renovuoti savo butą dėl ES direktyvos?
Tiesioginė prievolė butų savininkams kol kas netaikoma individualiai. Direktyva pirmiausia reikalauja, kad valstybė užtikrintų blogiausiai įvertintų pastatų renovaciją. Tačiau jei jūsų daugiabučiui bus priimtas renovacijos sprendimas gyventojų susirinkime, turėsite prisidėti prie renovacijos išlaidų.
Kokia mano buto energetinė klasė?
Energetinę klasę galite rasti pastato energetinio naudingumo sertifikate. Jis turi būti saugomas daugiabučio administracijoje arba savivaldybėje. Sertifikatas išduodamas A++ (geriausias) iki G (blogiausias) skalėje.
Kiek kainuoja daugiabučio renovacija vienam butui?
Daugiabučio renovacijos kaina vienam butui Lietuvoje paprastai svyruoja nuo 8 000 iki 20 000 €, priklausomai nuo pastato dydžio, būklės ir darbų apimties. Su valstybės parama gyventojai moka 10–40% šios sumos.
Kokia parama skiriama renovacijai Lietuvoje 2026?
APVA administruoja renovacijos programas, kurios gali padengti 30–70% renovacijos išlaidų. Parama priklauso nuo pastato energetinių parametrų pagerėjimo. Mažas pajamas turintiems gyventojams gali tekti mokėti tik 10% išlaidų.
Iki kada reikia renovuoti pagal ES direktyvą?
Pagal EPBD direktyvą, blogiausiai įvertinti gyvenamieji pastatai (F ir G klasės) turės pasiekti E klasę iki 2030 m. Iki 2033 m. tie patys pastatai turės pasiekti D klasę. Nauji pastatai nuo 2030 m. privalės būti nulinės emisijos.